#30 Mano asmeniniai Naujieji - 34-ieji metai

Galbūt todėl intuityviai nebešvenčiu Naujųjų metų jau 8 metus iš eilės, o mano darbai prasideda iškart po gimtadienio, tarsi viskas sudėliota pagal mano gimimo dieną. Savo asmeninius Naujus, trisdešimt ketvirtuosius, pasitinku su džiaugsmu ir dėkingumu, tačiau be būrio draugų, kuris mane lydėdavo mano dvidešimtaisiais.

Jau trejus metus iš eilės sakau, kad tai buvo patys geriausi mano gyvenimo metai. Nejaugi, dabar kiekvieni metai bus geriausi? O kodėl ne? Kaip bebūtų, visada yra ką tobulinti savo gyvenime, bet kiekvieni metai duoda vis aiškesnį vaizdą, ko dar noriu. Kokia sau patikčiau labiausiai. Neveltui tinklaraščio pavadinimas yra „Aš link savęs“ ir tai nėra baigtina.

Jau esu minėjusi, kad savirefleksijos atvėrė neribotas galimybes: geriau pažįsti save - formuoji aiškesnius tikslus, motyvus kodėl bijome arba kodėl kažko siekiame, išrašyti blogi dalykai mažina stresą ir įtampą, o geri - pagerina nuotaiką. Štai kodėl svarbu prisiminti už ką esame dėkingi - tai gerina nuotaiką ir leidžia dar kartą apmąstyti kas gero nutiko, dar kartą išgyventi džiaugsmingą akimirką.

Šiandien, kuomet rašau, yra rugpjūčio 22-oji. Pasirodo, pagal mano gimimo datą tai yra magiška diena manifestuoti norus, mat puse kojos jau esu savame - mergelės ženkle. Rašau ne tik viešą dienoraštį, tačiau turiu ryto ritualą rašyti mintis į sąsiuvinį, vos tik nubundu. Senokai svajojau turėti tikrą ryto dienoraštį, kurie dabar užkariauja visą pasaulį, tad nepasikuklinau ir pati paprašiau leidyklos SEIK atsiųsti man mano svajonių dienoraštį manais į tai, kad aprašysiu savo patirtį (ir iškur tas naglumas pas mane išlindo??) Tiesa ta, kad labai mėgstu kalbėti apie tai, kuo tikiu, tad kodėl gi ne?

SEIK leidykla leidžia rinktis, koks dienoraštis būtų arčiausiai širdies: Savęs pažinimo, meilės sau, ryto arba vakaro dienoraštis ir kiti.. Kadangi buvau įpratusi rašyti rytais, kol mano mintys dar švarios ir „nesuterštos“ visa reikalinga ir nereikalinga dienos informacija, paprašiau, kad SEIK man atsiųstų ryto - manifestavimo dienoraštį.

Nemoku apsakyti kaip džiaugiausi gavusi ryto dienoraštį į savo rankas. Čia rasi ir klausimus, kurie padės dar aiškiau save suprasti ir giliau analizuoti. Tai tarsi kitas pasaulis.. Turbūt neveltui mane patraukė filosofijos studijos.

Idėjos šaknys apie manifestavimą siekia tūkstantmečius – induizmo tekstus ir Rytų filosofijas, kur dvasinis pasaulis laikomas pirminiu, o vėliau tai tapo naujojo mąstymo judėjimu (XIX a. pab. – XX a. pr.) Judėjimo pradininkai (Phineas Quimby ar William Walker Atkinson) pirmieji vakarietiškoje kultūroje pradėjo skelbti, kad pozityvus mąstymas ir proto būsena gali paveikti sveikatą bei gyvenimo kokybę. Didysis lūžis įvyko 2006 metais, kuomet buvo išleista Rondo Byrne knyga bei filmas „The Secret“ (Paslaptis), išpopuliarinę manifestavimą visame pasaulyje. Tai buvo pirmoji knyga apie manifestavimą, kurią perskaičiau. Tiesa, tada man viskas pasirodė taip nerealistiška, matyt, tada dar nebuvau pasiruošusi priimti idėjos, kad gyvenimas gali būti kitoks. Kaip bebūtų, knyga mane įkvėpė ir kone „per prievartą“ ėmiausi manifestavimo, kol galop - gyvenimas tapo būtent toks, kokį įsivaizdavau ir maniau, kad niekada neturėsiu. Dabar manifestuoju kasryt, rašau, svajoju. Kaskart, kai dalykai ima ir išsipildo - šypsausi, juk buvau tai užrašiusi. Skamba neįtikėtinai, bet tai išties egzistuoja.

Taigi, o dabar - apie gimtadienį. Už kelių dienų man sueis trisdešimt ketveri: daug kas primena mano tiksintį laikroduką, kiti sveikina, jog vis dar atrodau kaip mano mokinės. O ką galvoju aš pati? Juk žinome, kad ką galvoji, tas ir esi. Iš pradžių liūdėjau, kad dalykai, kurių noriu „atplaukė“ tik sulaukus trisdešimt vienerių. Tačiau dabar, po daug apmąstymų suprantu, kad kitaip būti tiesiog negalėjo: viskas vyksta pačiu tinkamiausiu laiku, o visos patirtys, tiek geros, tiek blogos - tai yra pamokos. Visi sutikti žmonės davė atitinkamas pamokas. Be patirtų gerų ir skaudžių dalykų, nebūčiau dabartiniame etape. Niekas nebūtume.

Būtent dabar jaučiuosi geriausiai, būtent šiame amžiuje. Žinau, kad šiame dešimtmetyje ilgai neužsibūsiu, tad gyvenimą branginu, branginu kiekvieną akimirką. Leidžiu sau daug daugiau, nei bet kada ankščiau: renkuosi su kuo leisti laiką ir su kuo ne. Leidžiu sau nevykti į susibūrimą, jeigu nejaučiu nei menkiausio noro, net jei mane palaikys keista, pasipūtusia, nemandagia ar.. vadinkite kaip tik norite. Esu nepatogi kitiems, bet patogi sau. Tai vadinama meile sau ir jos mokiausi beveik visus savo gyvenimo metus. Daug dažniau atsakau ne, o jeigu sakau taip, prieš tai gerai pagalvoju. Mano galva, tai yra tikroji laisvė. Daugiau laiko skiriu sau ir savo pomėgiams. Artimų draugų turiu vos kelis ir mano manymu, tai yra labai daug.

Kadaise mano gimtadieniai garsėjo grandioziniais vakarėliais, su pusšimčiu žmonių, o dabar tiesiog svajoju atsikelti pakankamai anksti, kad spėčiau pasportuoti, parašyti gimtadienio įrašą, pasivaikščioti po man mielą vietą, suvalgyti šventinius pietus mano mylimoje kavinėje ir įteikti sau nekuklią dovaną, kurios tikrai tikrai nusipelniau. Ar visa tai ketinu daryti viena? O TAIP! Didžiausia padėka mano artimiesiems ir tiems keliems draugams, už supratimą, kokia gi keistuole aš tapau!

Beje, gimimo dienos vakarą jau turėčiau turėti pirmąsias filosofijos paskaitas - kaip ir sakiau, naujas mano gyvenimo ciklas sutampa su darbais ir netgi mokslais.

Dabar, iš šalies stebėdama žmones matau, ko ankščiau niekada nematydavau, nes buvau viena tokių. Pastebiu, kaip jie vis dar straglina tam tikrose situacijose. Žinoma juos tai labai erzina, jie pyksta, nervuojasi, kaltina, kenčia, nesupranta, „kodėl jiems“. O aš jau žinau - tai laikina, tai etapas, kuris privalo būti. Jis praeis, tik nuo žmogaus priklauso sunkiau ar lengviau. Jei priešinsimės, bus tik sunkiau. kartais etapus reikia išbūti, išjausti, taip jau yra.

Labai aiškiai matau žmones, kuriems gera skųstis, kaip viskas blogai, ir jeigu tik pasiūlai alternatyvą, kaip situaciją pagerinti, žmogus kaipmat susierzina ir nutraukia tavo mintį. Tokiu atveju jiems reikia leisti skųstis, tačiau nieko neatsakant. Jiems tiesiog gera skųstis. Leiskit! Aš savo ruožtu labiasuiai sau linkėčiau daugiau savitvardos, nepasiduoti provokacijoms. Kartais pasiduodi emocijai, o tik vėliau pagalvoji, kaip kitaip ir „daug kiečiau“ galėjai atsakyti. Tad linkiu sau to gebėjimo suskaičiuoti iki dešimt, tuo pačiu giliau kvėpuojant ir tik tada atsakant.

Nors gal Tavo gimtadienis dar toli, bet atmink, kad Tavo asmeninis ciklas prasideda žengiant į savo zodiako ženklą, būtent tada ir patartina permąstyti savo siekius ir norus, o geriausia bus - jei juos užrašysi.

#nemokytojosdienorastis