Vidutinybės išpažintis

 

   Esu dukra, sesuo, žmona, o taip pat dailės mokytoja bei muzikos atlikėja. Šiandien jaučiuosi pati laimingiausia, kokia tik kada nors jaučiausi, nes turiu absoliučiai viską, ko troškau pūsdama gimtadienio žvakutes, tik dvigubai daugiau. Tačiau už to slypi ilga, vingiuota ir sudėtinga istorija.

   Tiesa ta, kad visas šis pasaulis ir viskas, kas jame egzistuoja, paklūsta visatos dėsniams. Gaila, kad tai suvokiau tik būdama maždaug trisdešimties.

    Ėmiau domėtis dalykais, kurie nėra apčiuopiami, tačiau negalėjau įsivaizduoti, kad tai galima demistifikuoti ir tuo naudotis. Perskaičius keletą Dr. Joe Despenzos knygų galutinai susižavėjau kvantiniais ir metafizikiniais dėsniais. Žmogui tereikia ugdyti sąmoningumą,  kad varikliukas užsikurtų ir gyvenimas imtų keistis norima linkme. Nereikia kitiems lipti per galvas, nereikia "arti", kad kažką gautum, nereikia griebti bet ko, tikint, kad tokia proga gali nebepasikartoti. Mes patys galime susikurti progas - pasikliaudami Visata galime nuveikti daug daugiau, nei regzdami intrigas, kad kažko pasiektume. Sakoma, kad gerumas - ne profesija. Bet stebuklai išties nutinka tada, kai širdimi tampi bent truputį altruistas: vienuoliai teigia, kad turėtume sodinti medžius, kurių pavėsyje neketiname sėdėti. Ir jie yra velniškai teisūs.

   Pirmiausiai, papasakosiu savo istoriją, o vėliau aptarsime, ką tiksliai reiktų daryti, kad gyvenimas būtų toks, apie kokį svajojame.

   Kasmet užpūsdama gimtadienio žvakutes, trokšdavau tik vieno - būti laiminga.  Negalėjau tiksliai apibrėžti kas man yra laimė, bet visada jaučiau, kad noriu būti mylinti ir mylima, savo jaukiuose namuose, apsupta sveikų ir gyvų artimųjų. Ar nustebtumėte, jei pasakyčiau, kad visos mano gyvenimo svajonės išsipildė? Būtent taip ir nutiko, o tai, kas neišsipildė - tebuvo užgaidos. Dėl to ir neisšipildė. 

   Kiekvienas pats kuriame savo laimę, tai nėra tušti žodžiai. Linkėdama Jums didžiausios laimės, kviečiu sekti mano įrašus ir mokytis iš svetimų klaidų, taip bus paprasčiau.