#27 Manęs nemėgsta.. Surinkau tik 40 like, ištrinsiu post'ą.

Dirbdama mokytoja susiduriu su įvairiausiomis situacijomis, o pačia jautriausia tema lieka.. patyčios. Kartais patyčios išties gali būti rimtos, ypač internetinės, tačiau visa laimė, kad šiais laikais įrodymus rasti gana paprasta, o už tai pas mus mokiniai baudžiami šalinimu iš gimnazijos.

Mes dažnai galvojame (o ypač paaugliai), kad jie gali išlikti bendruomenėje tik tuo atveju, jei bus mėgiami, tačiau pasakysiu svarbią tiesą: tai, ką apie jus galvoja kiti, yra visiškai ne jūsų reikalas. Jūsų reikalas yra gerai galvoti apie save, nes blogai pagalvos kiti (visada ir be jokios išimties, nors nebūtinai visi tą pačią akimirką).

Nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris būtų visų mėgstamas - kaip sakė Roxie Nafousi - net Beyonce patinka ne visiems. Jei mokinys tuojaus turės eiti skaityti pranešimą prieš gimnazijos auditoriją (kurioje, kaip taisyklė atsiras bent 10 nebrendylų, kurie atėjo į renginį "pažvengt"), skaitančiajam pranešimą ims lipti širdis iš krūtinės, jo mintys suksis tikrai ne apie pranešimo mintį, o apie tuos 10 nuo darželio neatpratusių paauglių, kurie tikrai juoksis. Bet žinai ką? Jie juoksis, nes negebės išlaikyti dėmesio nei minutės, jiems bus nuobodu. Jie suras priežastį, kad taip nebūtų ir juoksis nebūtinai iš Tavęs (nors Tu iškart norėsi prisiimti tuos "laurus" sau). Tačiau svarbiausia mintis ta, kad tie 10 tik sėdi ir nieku gyvu negebėtų išlementi nei žodelio prieš visą auditoriją, o Tu stovi prieš juos ir visa auditorija žiūri į Tave. Tu stovi, jie sėdi. Tu kalbi, jie geba tik juoktis šnabždėdamiesi. Tikrasis kietuolis čia esi Tu. Nešvaistyk savo energijos mintims - ką ir kas apie tave galvoja. Niekas vis tiek nepasikeis, tu neturi galios kontroliuoti kitų žmonių minčių. Taigi, koks skirtumas? Stenkis būti teisingu, geranorišku ir pozityviu žmogumi, nepaisant kitų elgesio, nes tai YRA Tavo galioje. Koncentruokis į tikslą - atėjai čia papasakoti, ką tiksliai žinai, ko kiti galbūt dar nežino, darai viską puikiai. Štai ir viskas.

Pirmais metais dirbant mokytoja nervindavausi, kai mokiniai šnabždėdamiesi juokdavosi ir žiūrėdavo tiesiai man į akis. VISADA manydavau, kad juokiasi iš manęs. Įsitikinusi, kad man ant skruosto nėra kokios nors dažų dėmės arba kelnių užtrauktukas tikrai užsegtas (o taip, šitą tikrintis reikia įprasti nuolat), suvokiau, kad bereikalo "susireikšminu" ir nuo tada ėmiau nebekreipti į tai dėmesio, o ilgainiui tokių situacijų nebepastebėti.

Mes esame tokie skirtingi, kad antro tokio pasaulyje tiesiog nerasi nei su žiburiu, o pasaulyje žmonių visai nemažai, tiesa? Tai kodėl tikimės, kad visi vieni kitiems patiksime, įtiksime, jei mums patiems patinka ne visi? Būkite atviras... Per dieną ne kartą šmėsteli neigiama mintis net apie savo geriausią draugą. Ir tai normalu, juk matome ir suvokiame pasaulį iš savo asmeninės perspektyvos, savo patirčių, kurios ir suformavo būtent tokią savivoką. Tuo tarpu jūsų geriausias draugas užaugo dar kitokiomis aplinkybėmis, apsuptas visiškai kitokio vertybinio pamato, kurį nuo mažens formavo tėvai, sesės, broliai (patikėkite, pastarieji pasistengė, kad nebūtume apie save per geros nuomonės). O jei neigiamų minčių turime apie geriausią draugą, tai ką tuomet kalbėti apie atsitiktinius žmones, kurie mūsų aplinkoje atsirado nesirenkant? Na, pavyzdžiui - klasiokai ar kolegos, kurių mes nepasirinkome. Jie tiesiog yra. Nebūtinai turime juos mėgti, ir anaiptol, jie nebūtinai turi mėgti mūsų. Problema čia atsiranda tuomet, kai norint patikti visiems ir gavus kokį nors, kad ir lengvutį "antausį", kaip antai - Jūs su kolega kalbate mandagiai ir su šypsena, o jis atsisuka į Jus labiausiai surūgusiu veidu, kokį tik galėjo nutaisyti ir lepteli ką nors negatyvaus bei nueina. Kaip tuomet jaustis? Žinoma - nėra smagu, juk Jūsų intencija buvo pozityvi, o pasirodo, Jūsų nemėgsta?! Tačiau tokio elgesio niekada nederėtų priimti asmeniškai, pradedant tuo, jog tas žmogus yra tiesiog snobas, baigiant tuo, kad gal tą akimirką jį kažkas suerzino ir jis negebėdamas sukontroliuoti savo emocijų "išsivėmė" ant Jūsų. Taigi, kaltas Jūs ar jis? Tokių žmonių reakcijos į mus daugiau pasako apie juos ir jų vidinius konfliktus, nei apie mus. Taigi, nustokim priimti viską asmeniškai. Kad tai būtų papraščiau, turime užsiauginti storą odą ir išmokti nekreipti dėmesio į tuos, kurie bando mus griauti priversdami išgyventi jų asmeninę dramą - TAI NE APIE JUS.

Užmegzti ryšį įmanoma ne su kiekvienu ir tai visiškai normalu. Socialinė sąveika yra be galo svarbi mums kiekvienam, tačiau neleiskime, kad mūsų savivertė priklausytų nuo kitų nuomonės.

Katastrofa sėjama socialinių tinklų pasaulyje, akivaizdu, kad savivertę formuoja patiktukų skaičius. Jei patiktukų skaičius (kažkodėl) atrodo nepakankamas, instagrameriai dažnai linkę paslėpti like'ų skaičių arba išvis ištrinti įrašą. Kaip manote, ką tiksliai tai reiškia? Dažniausiai tai reiškia tik viena - "kaip galėjau manyti, kad ši nuotrauka bus graži visiems, aš visiška pabaisa, palaikino tik 40 žmonių!" Taigi, pagal ką mes čia lyginamės? Reikia pastebėti, kad 40 žmonių, tai daugiau nei viena gimnazijos klasė! 40 žmonių, tai jau didelis balius, tiek susirenka jau tik per rimtesnį jubiliejų ar net vestuves! Kodėl nusprendėme, kad tai nepakankamas skaičius? Nes Jūratukasxxx surinko 140 like? Atminkime, kad lygintis galime TIK SU SAVIMI, kadangi mūsų dabartinį gyvenimą lėmė skirtingi veiksniai, tai atsako į klausimą, kodėl Jūratukasxxx surenka daugiau like (gal ji pradėjo ankščiau vesti instagramo paskyrą ir turi daugiau potencialių like'intojų? Gal ji įsileidžia sekėjus į savo asmeninę erdvę labiau nei įsileidžiate Jūs? Galbūt ji parduoda savo ramybę viešindama daugiau asmeninių detalių? Galbūt ji viešina paviršutiniškesnį turinį, kurį mūsų visuomenė priima lengvai ir iškart, nei kokį nors mokslinį turinį, o gal ji tiesiog drąsi ir spinduliuojanti gera energija saulytė?) Yra šimtai priežasčių, kodėl Jūratukasxxx surinks daugiau laikų ir turės daugiau sekėjų nei Jūs. Ar tai tikrai kažką blogo pasako apie Jus?

Kadaise aš buvau tas žmogus, kuris sielodavosi dėl mažo like skaičiaus, ypač kai turinį kurdavau valandų valandas, piešdama kokį nors piešinuką, kuris tiesiog prasmegdavo interneto platybėse su septyniais patiktukais, o štai draugė įkėlusi save geriant kokteilį prie baseino, sprogdindavo internetą.

Buvo liūdna, kad menas ar mokomasis turinys žmonių nepaliečia, priešingai nei reklamuojami blizgučiai ar apnuoginti kūnai. Tačiau tai buvo seniai. Mano instagramo įrašų pasiekiamumas bei populiarumas - kaip linksmieji kalneliai: vienas įrašas turi 52 patiktukus, kitas - 1002. Ką tai pasako apie mane? Kad tuoj eisiu palaistyti pomidorų, nes tai yra didesnis džiaugsmas mano sielai, nei skaičiai už tai, kiek stipriai sugebi parduoti save ir savo laisvę internete.

Neverta pasiduoti kitų žmonių įtakai, nes gyventi turime sau, rūpėti turime savo artimiausiems žmonėms, ir jie mums turi rūpėti labiausiai. Šis pasaulis kupinas veidmainystės, deja, turime su tuo susitaikyti... Apie tai, labai plačiai - kitame blog'e.

#laukitetęsinio

Visiškai nesvarbu, ką veiki gyvenime ar laisvalaikiu. Tai turi rūpėti tik tau ir patikti tik tau, ne instagramui.