#25 Išlipau iš aukos vaidmens: "Skundų maišeli, bėk į darželį."

Kas mane pažinojo maždaug iki 30 metų, tikriausiai prisimena amžinai nepatenkintą, dėl visko stresuojančią (net turėjau pravardę - stresiukas) ir kitus dėl visų susiklosčiusių aplinkybių kaltinančią merginą. Didžiąją dalį savo gyvenimo gyvenau aukos pozicijoje.

Aukos pozicija – tai vidinė būsena ir mąstymo būdas, kai žmogus jaučiasi bejėgis, priklausomas nuo aplinkybių ar kitų žmonių, ir mano, kad jo gyvenimą labiau lemia išoriniai veiksniai nei jo paties pasirinkimai.

Nežinia kodėl, bet buvau įsitikinusi, kad dėl visų mano nesėkmių kaltas kažkas kitas, bet tikrai ne aš. Vaikystėje buvau ganėtinai išlepinta mergaitė, tad manau, jog tai galėjo turėti įtakos jausmui, kad pasaulis man kažką skolingas. Vėliau teko daug kartų nusivilti žmonėmis, santykiais, todėl sumenko ir pasitikėjimas savimi. Man norėjosi, kad mane užjaustų, globotų ir skirtų man daug dėmesio, todėl dažnai "prisiklijuodavau" prie ko nors, įsivaizduodama, kad to žmogaus atsakomybė - manimi rūpintis, o kaip aš nustebdavau, kai to nebūdavo!

Visuose darbuose ar bet kokioje vykdomoje veikloje įsivaizduodavau, kad kažkas tyčia man kenkia, kad linki blogo, nevertina mano laiko. Tačiau tiesa viena - aš pati leisdavau manimi naudotis: mielai skirdavau savo laiką, jo neskaičiuodama, nes norėdavau įtikti, o po to pykdavau, kad mano laiko ir manęs - nevertina. Kaip kiti gali vertinti žmogų, kuris pats savęs nevertina? Kiek save prisimenu, visuomet pirmiausiai pasakydavau TAIP, o po to tik galvodavau, kaip tą padarysiu, ar tikrai to noriu aš? Kodėl aš aukoju tam savo laisvalaikį? Net ir dabar turiu "įjungti" sąmoningumo mygtuką, nes iš įpratimo dažniausiai noriu pasakyti "taip", bet tada sustabdau save ir patikinu klausiantį, jog pagalvosiu apie tai ir atsakysiu vėliau. O jei tai laiškas - suskaičiuoju iki 10, giliai pakvėpuoju ir tada atsakau. Beje, dabar dažnai tas atsakymas yra NE. Ir žinot ką? Pasaulis be manęs nesugriuvo - jis vis tiek sukasi! O žmonės neigiamą atsakymą dažnai priima labai teigiamai, nes pasirodo, tai yra normali praktika!

Kuomet buvau aukos pozicijoje, niekada nepastebėjau kitų tokių žmonių. Atrodė, kad aš vienintelė tokia, o visiems kitiems- sekasi puikiai. Kaip manote, kodėl?

Kai žmogus yra aukos pozicijoje, keičiasi ne tik jo emocijos, bet ir tai, kaip jis mato pasaulį. Smegenys "filtruoja" realybę. Visi žmonės turi polinkį pastebėti tai, kas patvirtina mūsų vidinį įsitikinimą: jei turi įsitikinimą, kad tau nesiseka - automatiškai pastebėsi kitų sėkmę, bet nepastebėsi jų sunkumų, o savąsias nesėkmes dar labiau išryškinsi ir jas trauksi, kaip magnetas. Mes jaučiame savo baimes, nerimą, abejones, o kituose - tik jų šypsenas, lengvumą bei pasiekimus ir sėkmę. Aukos pozicija dažnai tarsi mus "išskiria" iš kitų: atrodo, kad tavo situacija unikali, kad ji ypatinga. Toks jausmas yra pasekmė ilgai brandintos neigiamos vidinės būsenos. Dabar suvokiu, kad tai nebuvo ego, o tiesiog pasaulio matymas per bejėgiškumo ir skausmo prizmę.

Nors buvau užstrigusi tame jausme ir bejėgiškume, visada tiksliai žinojau ko noriu iš gyvenimo, kokio vyro, kokio santykio su juo. Žinojau, kad noriu turėti karjerą, noriu daryti gyvenime tik tai, kas man patinka ir atneša laimės jausmą. Ir kad ir kaip skaudėjo, kad ir kaip buvo sunku, ieškojau savo kelio, kol galiausiai - radau. Padėjo įvairios knygos apie saviugdą, savistabą, savikontrolę - tačiau didžiausias lūžis įvyko.. kai sutikau JĮ. Savo tikrąją gyvenimo meilę.

Kai susipažinome, supratau, kad šis žmogus ypatingas, tad pokytis manyje įvyko iš .. baimės. Bijojau jį išgąsdinti savo negatyvumu, savo noru greitai "prisirišti" ir jį "supakuoti". Būtent tada pirmą kartą panorau elgtis sąmoningai ir apgalvoti šį žingsnį, kad visko nesugadinčiau. Neskubėjau "įkristi" į santykius, nesisavinau jo ir daviau sau ir jam laiko pagalvoti.

Manau tai ir buvo atspirtis į naują, sąmoningesnį, stabilesnį ir tvirtesnį gyvenimą. Su juo jaučiausi saugi, o saugumo jausmas suteikė galimybę atsigręžti į save, savo vidų ir pagaliau suprasti, kas vyksta. Nurimus, gyvenimas vieną po kitos ėmė dovanoti nuostabiausias dovanas: mylimą darbą, santuoką su žmogumi, kuris suteikė man tikrą vidinę ramybę bei laisvę, suvokimą, kas esu, kai kiti nemato. Nustojau ieškoti išorinio pripažinimo, nes jis atsirado širdyje.

Kuomet išlipau iš aukos pozicijos, tarsi praregėjau ir ėmiau matyti vaizdą "iš viršaus", mano sąmonė pradėjo atpažinti šią poziciją kituose. Kartais norisi pliaukštelėti tam liūdnam niurzgylai, kuris dar nesuvokia, kad iš to galima išeiti ir norisi kaip nors jam padėti. Vis dėlto, tik jis pats gali tai padaryti, kai tam ateis laikas.

Jeigu suvokei, kad tai TU ir jautiesi pakankamai stiprus pripažinti, kad esi aukos pozicijoje, duosiu tau patarimų, kas galėtų padėti iš to išeiti.

1. Pagauk save skundimosi momente

Stebėk save, ir kai vėl imsi savęs gailėti, negalvok - "už ką man taip?", o galvok "ką galiu padaryt, kad tai pakeisčiau?". Veiksmas - pats galingiausias ginklas šioje situacijoje.

2. Nustok laukti idealių sąlygų

Niekada niekas nebus lengviau - tik sunkiau. Turi žvelgti į netobulą situaciją ir sugalvoti išeitį tokioje, kokia ji yra.

3. Pradėk nuo labai mažų sprendimų

Nesiimk gyvenimo perversmų, bet:

• bent retsykiais pabandyk pasakyti "ne", kai jauti, kad nori ir nesiteisink dėl to.

• Netoleruok to, ką įprastai esi linkęs toleruoti "dėl šventos ramybės". Tu nesi niekieno atpirkimo ožys. Bus sunku, nejauku, bet vėliau pasijusi puikiai.

• Prisijaukink naują gerą įprotį, pavyzdžiui - kasdien išeik pasivaikščioti bent penkias minutes, jei iki šiol to nedarei.

Maži sprendimai grąžina kontrolės jausmą ir augina pasitikėjimą savimi.

4. Nustok save lyginti su kitais

Tai vienas didžiausių "įstrigimo"variklių.

Kai galvoji apie tai, kad kitiems viskas daug lengviau, prisimink, kad tu nestebi viso to žmogaus gyvenimo. Matai tik labai mažą dalį, o tas žmogus gali pasidalinti su tavimi tik tuo, kuo nori, o ne tuo, kas išties vyksta ir vyksta kasdien.

Tu neišeisi iš aukos pozicijos staiga ir bus dienų, kai vėl į ją sugrįši. Bet jau būsi išmokęs stebėti savo mintis, galėsi jas filtruoti, o tas filtras padarys įtaką ir emocijoms bei jausmams. Taigi - tai jau didis pokytis. Vėliau viskas eisis savaime, patikėk.

#laukitetęsinio...