#15 Visata nori pasakyti: velniop, būk nemandagus

Jei kartais dar nepastebėjote, esu įtikėjusi į stebuklus, kuriuos sukuria mūsų mintys. Tačiau mano gyvenimą neseniai supurtė mintys apie Viešpaties buvimą šalia. Tai kas čia ką valdo? Kuo ištikrtųjų tikiu, jei per Kūčias braunuosi į bažnyčią, kad tik pabuvočiau magiškose piemenėlių mišiose, bet teigiamas mintis siunčiu Visatai? Ech.. Greitu metu teks įsigyti bibliją, nes Sokrato mintis apie žinojimą, kad nieko nežino, ima persekioti ir mane. Mano šeimoje tikinčiųjų lygiai 50%, todėl šia tema buvo diskutuojama retai. Ta dalis, kuri netikinti, tiesiog taip ir pasakydavo, tai buvo diskusijos pabaiga. Nežinia kodėl, bet man tai bene aktualiausia tema. Kodėl? Net neįsivaizduoju.. Su metais norisi vis giliau kapstytis, imu nerimauti, kur tai nuves (Mama sako, kad imsiu mušti būgnelį kokiam nors Balio paplūdimyje). Kaip bebūtų, tikėjimas pačiu tikėjimu gali mus išgelbėti. Svarbiausia - tikėti ir nešti šviesą patiems. Tikintieji visada laimi, nes jie turi viltį. Jie pasitiki aukštesne jėga (nesvarbu kokį vardą tai jėgai suteikiame) ir gyvena ramesnį gyvenimą, nes žino, kad yra saugomi.

Iš kvantinės fizikos žinoma, kad Visata sudaryta iš energijos - mes taip pat sudaryti iš energijos. Ir puodelis iš kurio dabar geriu kavą - visa fizinė materija yra gryniausia energija. Objektai turi skirtingą atomų tankį ir skleidžia skirtingus virpesių dažnius - net mūsų mintys, jausmai ir emocijos, o skirtingų emocijų virpesiai skleidžia skirtingas vibrazijas.

Taigi, būtent dėl šios priežasties, puoselėti sąmoningumą (sąmoningos mintys, kurias perfiltruoji ir blokuoji, jei jos eina prasta linkme), tai ne šiaip madinga frazė, o veiksnys, nulemiantis mūsų gyvenimo kokybę. Ar esate kada nors pastebėję, kad kartais atsikeliate pakilios nuotaikos ir tarsi viskas tądien sekasi. Nors esu gerai susipažinusi su traukos dėsniu, mane vis dar stebina tai, kaip mano teigiama energija ir gera nuotaika tądien atneša gerus dalykus, geras emocijas ir laimingus žmones. Atrodo, kad tądien piktų ir liūdnų tiesiog nėra. O kartais yra dienų, kai sakome, jog "išlipome ne ta koja". Ką tai reiškia? Kad visa dienos seka, aplinkybės ir įvykiai - kažkokie nepalankūs... Žmonės aplink pasirodo esantys tikri niurgzliai, kelyje, regis, laksto vien pavojingi pamišėliai. Jei mus kažkas suerzino, tikėtina visa virtinė prastų įvykių lydės tave visą dieną, savaitę, mėnesį ar likusį gyvenimą, jei tik tam pasiduosi. Vienintelis dalykas galintis mus iš to išvaduoti - sąmoningos mintys. Galima įprasti mąstyti sąmoningai, tik teks save stebėti. Dažnai ir toliau atsidursime situacijose, kurios erzins, tiesiog varys iš proto, liūdins, bet dabar mes jau žinome, kad galime rinktis, kaip į visa tai reaguoti. Žinome, kokie yra aukšti dažniai ir sąmoningai stengsimės save nukreipinėti link jų, nuo tų bjaurių žemųjų.

Mano gyvenime buvo toks periodas, kurį vadinu saldžiuoju periodu. Kai ėmiau praktikuoti dėkingumą, visiškai besąlygišką ir nuoširdų dėkingumą, už tai, kiek daug turiu, jau sekančiais metais įvyko virtinė nuostabiausių dalykų: atrastas pašaukimas - mokyti, grupės "Lietuvaičių" pavidalu sugrįžusi muzikinė veikla, nuosavi namai, sužadėtuvės.. Ir dar daug kitų nuostabių dalykų, kurie kėlė vis geresnes emocijas ir žinoma aukštesnius dažnius. Tikriausiai tais metais vaikščiojau kaip šviestuvas, nes aplinkiniai pastebėdavo - "tu kažkokia kitokia, tarsi švytinti". Įdomu tai, kad kaip jautiesi, taip ir atrodai - žmonės tikrai pajaus ir pastebės tavo pasikeitusią energiją, nors tiksliai negalės paaiškinti kas kitaip.

Be abejonės, mano saldusis periodas nustojo veikti - tai kaip "drugeliai pilve" , kai patiri įsimylėjimo fazę, tačiau po kiek laiko tai išsisklaido. Dabartiniame savo gyvenime turiu viską, ko kada nors norėjau, tačiau, kad tai vertinčiau, turiu sau nuolat priminti, kad kadaise, tai buvo tik svajonės, pasidžiauk, kad tai jau čia ir padėkok! Rutina negailestingai pasiglemžia pačias gražiausias gyvenimo akimirkas ir užrakina giliausiame esybės kampelyje. Dėl to turime nuolat tai sau priminti. Dėl to taip svarbu kasdien padėkoti už tai, ką jau turi. Tokiu atveju į tavo gyvenimą ir toliau kuo maloniausiai atkeliauja (turėčiau sakyti gausa, bet šis žodis jau per daug nuvalkiotas ir skamba banaliai) prieaugis. Taip, pavadinkime tai prieaugiu.

Svarbu paminėti, kad norint keisti savo mąstymą iš esmės, pasitelkiant sąmoningas mintis, gali tekti ir kai ko atsisakyti bei kardinaliai keisti savo įpročius. Tam prireiks ne tik valios, bet ir drąsos pasipriešinti tiems, kam tavo naujasis AŠ bus nepatogus. Ilgainiui pastebėsi, kad neliko bendrų temų su senais draugais, nes nebenorėsi su jais leistis į diskusiją apie pasikeitusias Ilonos kūno formas ar kokį automobilį sau leido įsigyti Arūnas bei su kuo dabar draugauja Adomas (apkalbos generuoja žemus dažnius). Natūralu, kad besikeisdamas prarasi draugus. Kai kurie gali net imti pykti ir pavadinti tave pasikėlusiu. Tačiau tai jau nebesvarbu, jei pasirinkai eiti šiuo keliu, o draugai lieka ten pat. Jei draugas leidžia sau tave kritikuoti, tai jau nėra tavo draugas, prisimink tai.

Šimtus kartų atsisakiau pasibuvimo su žmonėmis, žinodama, ką ten išgirsiu, kokios temos bus gvildenamos. Žinojau, kad iš to neišsinešiu nieko, išskyrus negatyvą ir prarastą laiką. Kaip manote, kokia buvo tų žmonių reakcija? Jų nuomone - esu nemandagi ir pasikėlusi egoistė. Vis tik, manau, kad nemandagu būtų pasakyti, jog tie žmonės neturi savo gyvenimo. O aš tiesiog pasirinkau tyliai atsitraukti. Tai nėra nemandagu, tai pasirinkimas nepasiduoti kitų žmonių manipuliacijai ir norui tave savintis, kad patys jaustųsi geriau. Tai turi terminą - energetiniai vampyrai. Tavo pasirinkimas - puoselėti savo pasaulį, kuris toks vienas vienintelis šioje žemėje, toks laikinas ir toks trumpas. Koks skirtumas, ką jie galvoja apie mus? Tokie žmonės šiaip ar taip linkę į apkalbas ir diskutuos apie tave būsi palankus jiems ar ne. Kaip bebūtų, kaip ir minėjau - tam reikės drąsos, kuri dažniausiai atsiranda su metais, kai tau nebėra aktualu kažkam įtikti. Bet kuo jaunesnis apie tai sužinosi, tuo ankščiau tai suvoksi. Vienintelis žmogus, kuriam turi įtikti, esi tu pats.

Taigi, šiandien linkiu išdrįsti būti nemandagiems ir pasirinkti leisti laiką su žmonėmis, kurie nepradės pokalbio nuo kritikos tau, kurie neatpasakos Ilonos, Arūno ar Adomo gyvenimo. Kurie leis tau rinktis ir supras, kad šiandien tu nori pabūti tiesiog su savimi. Neužmiršk, ką skleidžiame, tą ir gauname. Netrukus tavo gyvenime atsiras tikrieji tavo gyvenimo pakeleiviai.

Prie sąmoningumo gan greitai priprantama, galiausiai nuoširdžiai ir natūraliai nebesinori kalbėti apie dalykus, kurie nėra susiję su tavimi. Tai papraščiausias energijos švaistymas. Susitelk ties savimi, savo stiprybėmis ir jas puoselėk. Būk autentiškas. Nėra jokių taisyklių, koks turi būti, tad sukurk jas pats, neleisk kitiems interpretuoti, koks turi būti tavo gyvenimas.

#laukitetęsinio