#8 Pirmas susidūrimas su manifestavimu ir.. Tai tikrai suveikė!

Meluočiau, jei sakyčiau, kad įvyko nušvitimas. Tai ne visai tiesa. Bet papasakosiu apie pirmą mano susidūrimą su manifestavimu. Dar 2014 metais, kai dainavau „mangėse“, viena mano grupės kolegių man papasakojo, kad lankėsi pas moterį (tikriausiai dabar tai būtų vadinama – koučingu ar darbu su saviugdos treneriu), kuri pasiūlė savo norus rašyti ant popieriaus ir juos gerai paslėpti nuo savęs bei užmiršti. Tada su kolege kalbėjome apie santykius, kodėl man nesiseka surasti man skirto žmogaus.. Ji man patarė parašyti ant lapo kokį vyrą norėčiau sutikti, įtraukiant net materialius troškimus (kiek jis turėtų uždirbti ir ką turėti, kokį darbą dirbti). Ji pridūrė, kad saugiai tą lapą paslėpčiau (net nuo savęs) ir užmirščiau. Man tai pasirodė juokinga ir beprasmiška. Kas iš to, kad ant lapo surašysiu viską, kokio vyro noriu? Kaip tai suveiks?  Mano galva, tai buvo visiškas absurdas. Bet. „Viltis durnių motina“ - puikus posakis, nusprendžiau, kad nieko neprarasiu, jei viską surašysiu ant to lapo. Tuomet visiškai nenutuokiau, kokią svarbą turi tokia praktika ir kiek įtakos gali turėti tolimesniame mano gyvenime. Visa, kas yra Visatoje, sudaryta iš energijos. Tai žinoma iš kvantinės fizikos mokslo. O aš, Tu ir visa kas aplink, taip pat sudaryta iš energijos. Taigi, visa fizinė materija, tai energija, kuri skiriasi tik atomų tankiu bei virpesių dažniais. Pastarieji būna aukšti ir žemi. Kadangi mūsų mintys, jausmai ir emocijos taip pat yra energija - galime jas valdyti, taip sukurdami materiją (kažkur, kvantiniame lauke, tai ko trokštame, jau įvyko, tereikia nukreipti savo mintis būtent ta kryptimi ir tai pasiimti).

Traukos dėsnis teigia, kad toks traukia tokį, tai reiškia, kad aukštų dažnių virpesiai pritrauks tokius pačius, o žemų – žemus. Turbūt jau galite numanyti, kad aukšti dažniai – tai teigiamos mintys, emocijos bei jausmai, tuo tarpu žemi- priešingai: neigiamos mintys, neigiamos emocijos, neigiami jausmai.. (Štai kodėl taip svarbu ugdyti sąmoningumą ir kontroliuoti savo mintis). Puikus pavyzdys: Kiekvieną rytą savo mokinių paklausiu - kaip Jūs šiandien jaučiatės? Spėkite, koks būna atsakymas? 28 mokiniai pasako - blogai ir tik vienas, kad puikiai. Paklausus, kodėl blogai, atsako - nes reikia eiti į mokyklą. Tada aš pastebiu, kad į mokyklą jiems reikia eiti 12 metų, vėliau tai pakeis studijos, o galiausiai darbas. Tada vėl užduodu klausimą - ar tikrai didžiąją savo gyvenimo dalį esate pasiruošę jaustis blogai? Kur link aš suku, kad svarbu keisti požiūrį, pradedant nuo savo minčių, žinoma. Pasakykite sau, kad šiandien puiki diena! Išmoksiu naujų dalykų, taip žiniomis investuodamas į savo ateitį. Man labai patinka stebėti, kaip keičiasi mokinių žvilgsnis, paaiškinus teigiamų minčių svarbą, trumpam klasę užlieja tyla. Susimąstymo tyla.

Vis tik, galima teigti, kad manifestavimas labiau siejamas su neuromokslais, nei su kvantine fizika. Kaip teigiama Dr. Joe Dizpenzos knygose, neuroplastiškumas, tarsi minkšta molio masė, (smegenų gebėjimas keisti ar formuoti naujus neuronų tinklus, per patirtis, augimą bei mokymąsi, įpročius ir mintis) leidžia mums keisti save iš esmės:

1)        Įpročių perprogramavimas – Kiekvieną kartą, kai kartojame tam tikrą elgseną ar mintį, mūsų smegenyse stiprėja atitinkamas nervinis kelias. Jei pradedame sąmoningai keisti nepageidaujamus įpročius (pavyzdžiui, neigiamas mintis keisti pozityviomis, vietoj nerimo praktikuoti kvėpavimo pratimus), ilgainiui nauji keliai tampa stipresni, o seni – silpsta.

2)    Emocijų reguliacija – praktikuodami meditaciją, dėkingumą ar sąmoningą dėmesio nukreipimą, mes treniruojame smegenis labiau pastebėti ramybę ir džiaugsmą. Tai padeda keisti vidinį pasaulio suvokimą – realybė tampa šviesesnė, nes smegenys ima „filtruoti“ informaciją kitaip.

3)    Naujos galimybės – mokydamiesi naujų dalykų (užsienio kalbos, meno, muzikos, judesio praktikų), mes ne tik plečiame žinias, bet ir tiesiogine prasme kuriame naujus neuroninius tinklus savo smegenyse. Tai leidžia smegenims būti lankstesnėms bei greičiau prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių.

4)    Savarankiškas gydymasis – neuroplastiškumas naudojamas net reabilitacijoje po traumų ar insultų – tai įrodo, kad smegenys geba „perrašyti“ funkcijas. Lygiai taip pat jis gali padėti mums gydyti senas emocines žaizdas, sukuriant naujus būdus mąstyti apie save ir pasaulį.

5)    Realybės „perpiešimas“- mūsų suvokta realybė priklauso nuo to, kokius įvykius, mintis ir emocijas mūsų smegenys nuolat akcentuoja. Taigi, keisdami savo dėmesio kryptį mes iš esmės keičiame pačią savo realybę. Jei treniruosime protą matyti galimybes, užuot įstrigus problemose, gyvenimas ims atrodyti kitoks.

O dabar - grįžkime prie mano manifestavimo apie svajonių vyrą. Ant lapo surašiau viską, kas tik pirmiausiai šovė į galvą:

Sveikas, gražus, aukštas, išsilavinęs, sportuojantis, turintis įdomių hobių, turintis pinigų (neįvardijau tikslios sumos, o pasirodo, Visata neturi limito, tad nereikia kuklintis manifestuojant), vairuojantis gerą mašiną (gerą, irgi nėra puikiausias apibūdinimas, akivaizdu, kad tada dar kuklinausi manifestuoti. Manifestuojant labai svarbu konkretumas), taip pat pažymėjau, kad turėtų turėti panašių pomėgių ir į manuosius (muzika). Prirašiau visą galybę dalykų, tačiau vienas, šiandiena man kelia šypseną. Kažkodėl panorau, kad mano vyras būtų teisininkas. Parašiau ir tai.

Maždaug po 4 metų tokį vyrą aš užkalbinau, paprašydama pridegti. Kartą mano sesė man kai ką pasakė: „Kai atvežei man savo daiktus pasaugot, kol buvai Australijoj, radau tokią žalią dėžutę, atidariau, o ten buvo toks laiškas. Kaip supratau, jis buvo nuo tavęs – Visatai.“ Sesė tada ėmė krykštauti, o aš staiga paraudau. Supratau, kad ji rado būtent tą laišką. Tada sesė pridūrė – „Nepyk, kad perskaičiau, bet žinai – tu tokį vyrą ir sutikai!“ Iš pradžių nusijuokiau, o vėliau staiga surimtėjau, nes viskas atitiko mano aprašymą kone 100%. Mano akimis jis buvo (ir yra) pats gražiausias vyras, o be visų kitų atitikmenų, jis buvo... teisininkas.

        Tikriausiai tada buvo tas lūžis, kuomet šią temą ėmiau nagrinėti kaip pašėlusi, ieškoti tam mokslinių paaiškinimų, nes o gal – tai tik atsitiktinumas? Filosofai akcentuoja, kad atsitiktinumų nebūna, mat kiekvienas įvykis turi prasmę, atveda mus tiksliai ten, kur turime būti, „įteikdami į rankas“ tam tikrą patirtį ar kokią nors pamoką, kuri mums nebūtinai patinka. Tuo tarpu mokslas remiasi tikimybių teorija, pavyzdžiui: dalelės elgesio negalima iki galo nuspėti, galime tik numatyti tikimybę.

Kaip bebūtų, mano gyvenimas ėmė keistis būtent nuo tos akimirkos, kai sutikau savo žmogų. Jis atėjo į mano gyvenimą ir viskas palaipsniui ėmė gerėti. Tiesa, labai palaipsniui. Aš vis dar buvau irzloka, gyvenimu nepatenkinta mergina, kuri nerado sau vietos. Akivaizdu, kad norėjau būti „kažkas“, bet tiksliai nežinojau kas. Ką besugalvodavau, mano, jau dabar esamas svajonių vyras, mane palaikydavo. Aš kas mėnesį galėdavau drastiškai keisti savo karjeros kryptį, ir jis tam neprieštaravo. Galėdavau ekspromtu sugalvoti visai vasarai išvykti pagyventi į kitą miestą, ir jis nepasakydavo nei žodelio. Tikriausiai  šitoks mylimo žmogaus  supratimas ir palaikymas turėjo įtakos ateities sėkmei, surandant savo kelią, tačiau pats svarbiausias žmogus gyvenime, siekiant jame darnos, esi Tu pats ir Tavo mintys.

#laukitetęsinio